Apklausa (survey). Sociologinių tyrimų būdas, kuris paprastai apima klausimynus, pateikiamus tiriamiesiems, ir jų atsakymų statistinę analizę, ieškant modelių ar dėsningumų.
Atranka (sampling). Tam tikro skaičiaus individų ar atvejų, priklausančių didesnei gyventojų daliai, atranka, laikant šį skaičių tipiška gyventojų kaip viseto imtimi.
Atsitiktinė atranka (random sampling). Atrankos metodas, kai imtys parenkamos taip, kad kiekvienam gyventojui tektų vienoda tikimybė būti įtrauktam į tyrimus.
Demografija (demography). Visuomenės savybių, pavyzdžiui, skaičiaus, sandaros bei mobilumo, tyrimai.
Empiriniai tyrimai (empirical investigation). Faktų tyrimai, atliekami bet kurioje specializuotoje sociologijos srityje.
Faktiniai klausimai (factual question). Klausimai, susiję su faktais, o ne su teorinėmis ar moralinėmis problemomis.
Gyventojai (population). Socialinių tyrimų kontekste „gyventojai“ reiškia žmones, kuriuos apima tyrimas ar apklausa.
Kintamasis (variable). Matmuo, pagal kurį galima klasifikuoti daiktą, individą ar grupę, pavyzdžiui pajamos arba dydis, juos atitinkamai lyginant su kitais arba pagal laikotarpius.
Koreliacija (correlation). Nuolatinis tarpusavio ryšys tarp dviejų matmenų ar kintamųjų aibių, dažnai išreiškiamas statistiškai. Galima teigiama ir neigiama koreliacijos. Teigiama dviejų kintamųjų koreliacija yra tada, kai aukštas vieno kintamojo matas reguliariai susijęs su aukštu kito kintamojo matu. Neigiama koreliacija yra tada, kai aukštas vieno kintamojo matas reguliariai susijęs su žemu kito kintamojo matu.
Lyginamieji klausimai (comporative questions). Klausimai, kuriais siekiama palyginanti keletą visuomenės socialinių situacijų arba kontyrastingus skirtingų visuomenių pavyzdžius. Šių klausimų paskirtis siejama su sociologinių teorijų ar tyrimų uždaviniais.
Lyginamoji analizė (comporative analysis). Analizė, pagrįsta visuomenių ar kultūrų skirtumų lyginimu.
Mediana (median). Skaičius, esantis skaičių sekos viduryje, taip pat būdas vidutinei reikšmei apskaičiuoti, kuris kartais praverčia labiau negu vidurkio skaičiavimas.
Moda (mode). Dažniau besikartojantis konkrečios duomenų sekos skaičius. Kartais jis padeda apibūdinti vidutinę reikšmę.
Reprezentatyvi atrankos imtis (representative sample). Fragmentinė daugelio gyventojų imtis, kuri pagal statistiką yra tipiška šiems gyventojams.
Sklaidos mastas (degree of dispersal). Skaičių aibės pasiskirstymo svyravimas.
Tyrimų metodai (research methods). Įvairūs moksliniai tyrimų metodai, taikomi empiriniai (faktinei) medžiagai surinkti. Sociologijoje apstu skirtingų tyrimų metodų, bet labiausiai paplitę lauko darbai (arba stebėjimas dalyvaujant) ir apklausos. Daugelio atveju viename tyrimų projekte naudinga derinti du ar kelis tyrimo metodus.
Vidurkis (mean). Statistinis vidutinės reikšmės arba vidurinio dydžio matas, pagrįstas visumos dalijimu iš atskirų atvejų skaičiaus.
Vidutinė reikšmė (central tendency). Matuojant vidutinę reikšmę apskaičiuojami vidurikiai.
Viešoji nuomonė (public option). Visuomenės narių požiūriai į aktualius dalykus.
